„Siauro proto“ žaidimai: kur Tavo galimybių ribos?

Protas bando viską „kontroliuoti” talpindamas į rėmus. Taip neišnaudojame savo galimybių potencialo ir dažnai net nežinome, kad jis toks yra.

Laiškas nedrįstantiems pradėti

Galbūt Tau atrodo, kad dar trūksta kompetencijų, žinių, drąsos, pasitikėjimo, laiko, pinigų. Bet tiesa ta, kad viską, ko reikia sėkmingai pradžiai, jau turi su savim ir savyje.

Konstruktyvus grįžtamasis ryšys: kaip atspindėti realybę?

Kaip išmokti teisingai atspindėti kitus žmones? Kaip teikti grįžtamąjį ryšį, kuris skatintų kitą augti, o ne smukdytų jį žemyn?

Išdrįsk pradėti! Kaip gimė pokyčių konferencija

Kad kažkas prasidėtų, kažkas turi pasibaigti. Sprendimų priėmimas išlaisvina energiją ir padaro vietos kitiems dalykams, bei paskatina judėti pirmyn.

Mark Brown: 3 žinutės iš viešojo kalbėjimo čempiono

Savaitgalį, Vilniuje vykusioje tarptautinėje „Toastmasters“ konferencijoje lankėsi pasaulio viešojo kalbėjimo čempionas Mark Brown. Jis užkrėtė visus savo pozityvumu, ekspresyvumu ir nuoširdumu.

Konkurencijos baimė: kaip ją „nugalėjau“

Konkurencija ir konkursai daugeliui kelia įtampą, stresą, jaudulį. Aš pati ilgą laiką vengdavau situacijų, kuriose reikia varžytis: ir nenorėdavau nuskriausti kitų, ir bijodavau „susimauti“ bei pasijusti nieko verta.

Apie saiko jausmą ieškant savo ypatingumo

Tu esi ypatinga(s), bet nei geresnis, nei prastesnis už kitus. Taip, visi mes ypatingi, bet kiekvieno mūsų „ypatingumas“ nesuteikia jokios teisės jaustis viršesniu. Taip pat kaip kito „ypatingumas“ neturi teisės menkinti mūsų.

Atleido iš darbo. O Tu ar atleidai?

Kodėl aš pradėjau garsiai pasakoti, kad mane atleido iš darbo?... Nes mūsų visuomenėje vis dar gėda apie tai kalbėti atvirai. O kiek iš tiesų yra tokių, kurie patyrė tai savo kailiu? Kurie jaučiasi vieniši, atstumti, nereikalingi ir bijo net kam nors apie tai prasitarti...

Akistata su sėkmės baime: ar galiu nuo šiol pasitikėti?

Prisipažinsiu, esu tikra sėkmės sabotuotoja. Esu padariusi labai daug darbų ir projektų, kurie dar guli stalčiuje, laukdami „tinkamo laiko“ ar kokios „smulkios korekcijos“.

Socialinių tinklų iliuzija: apie (ne)tobulą realybę

Kartais žmonės man sako: „Atrodo, kad tiek daug visko veiki. Juk tau viskas puikiai sekasi. Ir kaip tu viską suspėji!“ Kai paklausiu, kodėl jie taip galvoja, išgirstu atsakymą: „Iš Facebook‘o...“. Ir jie yra teisūs – juk nuomonę susidaro pagal tai kiek ir ko jie mato. Tokią nuomonę galime turėti apie kiekvieną. Tik vienintelis „bet“ – tai gali būti labai nutolę nuo realybės.

Ar nesustosiu augti, jei manęs pakanka?

Viena didžiausių baimių, kurią girdžiu iš žmonių, mėgstančių siekti maksimumo: „Jei galvosiu, kad manęs jau „pakankamai“ – ar nesustosiu augti? Gal užmigsiu komforto zonoje ir nieko nebesieksiu?“ Ir čia įsijungia raudona lemputė 🙂

Aš esu TIK žmogus

Aš esu TIK žmogus... Sakau sau, kai nekontroliuoju savęs – pratrūkstu pykčiu ar bambu „lygioj vietoj“. Nepatyliu kur reikėtų arba nutyliu kai derėtų pasakyt. Kai klijuoju etiketę kitam ar neapsikenčiu susidurdama su kardinaliai kitokiu požiūriu.